Naujųjų Metų šventimo istorija siekia apie 25 amžius. Mokslininkų nuomone, šis paprotys pirmą kartą atsirado Mesopotamijoje, kur IV tūkstantmečio iki mūsų eros pabaigoje gimė civilizacija. Senosios tautos Naujuosius Metus šventė kovo mėnesį. Šį mėnesį prasideda lauko darbai, ir Senovės romėnai kovo mėnesį laikė pirmuoju metų mėnesiu. Tik 46 metais iki mūsų eros Romos imperatorius Julijus Cezaris perkėlė metų pradžią į sausio 1 d. Iki šių dienų visos Europos tautos pagal tradiciją sutinka Naujuosius Metus sausio 1 d.

Kiniška Naujųjų Metų šventimo istorija apima daugelį amžių. Laikantis vietinių šimtamečių tradicijų, kinai du kartus švenčia Naujuosius Metus. Pirmą kartą – sausio 1 d., kaip ir daugelyje krikščioniškų šalių, o po to dar kartą Naujuosius Metus švenčia pirmojo mėnesio pirmąją dieną pagal Mėnulio kalendorių.

Naujųjų Metų šventimas (arba Pavasario šventė „Čun Dze“) prasideda nuo pirmosios Mėnulio jaunaties dienos, kuri gali būti bet kurią dieną nuo sausio 20 d. iki vasario 20 d. pagal Grigaliaus kalendorių, ir tęsiasi 15 dienų – iki Mėnulio pilnaties. „Čun Dze“ istorija - sena, ji susijusi su aukojimo dievams apeigomis ir protėvių paminėjimų, kurios prasidėjo „Šau“ epochoje (apie 16 – 15 a. prieš m.e.) ir vadinamos žibintų švente (15-ta diena prasidėjus metams). Tą vakarą pagal tradiciją visur uždegamos ugnys.

Kinų Naujieji Metai - tai pati ilgiausia ir svarbiausia kinų kalendorinė šventė. Naujoji kinų 4706 (2008 metai - Geltonosios Žiurkės) prasideda 2008 metų vasario 7 dieną.

Tradicinė pavasario šventė, kaip ir Kalėdos krikščionims, kinams yra pati svarbiausia, didelė, iškilminga šventė. Pačios svarbiausios šventės dienos yra Naujųjų Metų išvakarės ir pirmosios trys dienos.

Išvakarės ir pirmoji Naujųjų Metų diena Kinijoje yra šeimos šventė. Naujųjų Metų vakarienė - tai šeimos, jos vienybės šventė. Iki Naujųjų Metų visi šeimos nariai, dirbantys kituose miestuose, skuba grįžti namo, kad šventę sutiktų šeimoje. Prieš šventes perkama daug produktų ir pradedama gaminti daugybė šventinio stalo patiekalų.

Pagerbimo, aukojimo ceremonija - pats svarbiausias ritualas, suvienijantis gyvuosius ir mirusiuosius šeimos narius. Šeima su didele pagarba prisimena protėvius, išėjusius į kitą pasaulį, nes mirusiųjų sielos yra visos šeimos sėkmės ir garbės pagrindas. Ant stalo dengiama ir mirusiems protėviams, o prie stalo susirenka visa gausi šeima.

Naujieji Metai švenčiami 15 dienų.

1 – oji Naujųjų Metų Mėnulio diena – tai Dangaus ir Žemės dievų sveikinimas. Naujųjų Metų naktį visi šeimos nariai stengiasi kuo ilgiau nemiegoti. Senais laikais pasakojo legenda, kad Dangaus dievas skirsto kiekvienai šeimai auksą, todėl žmonės po šventinės vakarienės nemiega, linksminasi, žaidžia stalo žaidimus, ir visada pasiruošę išsaugoti turtus, laiku uždarydami duris. Kita legenda skelbia, kad kuo ilgiau šeimos jaunimas bus budrus, tuo ilgiau gyvens jų tėvai.

Naujųjų Metų šventę visada lydi fejerverkai ir saliutai. Yra daug pasakojimų, iš kurių vienas skelbia, kad triukšmas prikelia Drakoną ir jis pakyla į dangų, pritraukdamas lietų, būtiną naujajam derliui. Kita legenda byloja, kad triukšmas išvaiko blogąsias dvasias ir nesėkmes ir neleidžia joms pereiti į naujus metus.

Šią dieną kinai linkę atsisakyti mėsos, nes tiki, kad tai sutvirtins jų ilgą ir laimingą gyvenimą. Tradicinis ir svarbiausias patiekalas yra koldūnai „Džaozi“, tai gerovės simbolis, nes savo forma jie primena senoviškus kinų aukso ir sidabro liejinius. Kiekvienas, net ir vaikai, truputį išgeria „Džiu“ (stiprus antpilas), kuris simbolizuoja ilgą gyvenimą, nes kiniškai „Džiu“ reiškia ilgą gyvenimą.

Kitą dieną pirmasis patiekalas, kurį kinai deda į burną, visada būna saldus, kad saldi sėkmė lydėtų visus metus.

2 – oji diena. Kinai meldžiasi už mirusius protėvius ir aukoja aukas įvairiems dievams. Didelį dėmesį skiria šunims, šeria juos, nes manoma, kad 2 – oji diena yra visų šunų gimimo diena.

3 – oji diena. Šią dieną žentas rodo pagarbą savo žmonos tėvams, atnešdamas į jų namus mandarinų ir apelsinų. Už tai jie gauna tradicinę naujametinę dovaną – raudoną voką su smulkiais pinigėliais laimei.

4 – oji diena. Šią dieną kinai, griežtai laikydamiesi tradicijos, aukoja Namų židinio Dievybės auką, kad Dangaus Dievą informuotų apie gerus darbus, o neišplepėtų ko nors nereikalingo. Ant altoriaus jam dedama daug saldaus ir lipnaus maisto, kad suklijuotų Namų židinio Dievybės burną.

5 - oji diena. Ji vadinama „Po Vu“. Visi būna namie, nepriima svečių ir patys niekur neina, nes tai gali atnešti nesėkmių ir nelaimių abiems pusėms.

6 – oji diena. Kinai lanko savo gimines, draugus bei šventyklas, kur meldžiasi už sėkmę ir stiprią sveikatą. Į svečius vaikštoma iki 12 – tos dienos.

7 – oji diena. Ūkininkai pateikia savo produkciją. Šią dieną jie geria specialiai iš 7 daržovių paruoštą gėrimą. Ši diena laikoma visų žmonių gimimo diena. Šią dieną tradiciškai valgomi lakštiniai (makaronai) ir žalia žuvis - ilgo gyvenimo ir sėkmės simboliai.

8 – oji diena. Šeimos vakarienė Dangaus Dievo garbei.

9 – oji. Aukojama Nefritiniam imperatoriui. Šią dieną atidaromos parduotuvės, biurai, nes manoma, kad tai pati palankiausia diena pradėti verslą naujais metais.

10, 11 ir 12 – oji dienos. Tai dienos, kai šeimos nariai ir draugai kviečia vieni kitus vakarienės.

13 – oji diena. Valomas per tiek dienų gausaus maisto prisotintas organizmas. Kinai valgo virtus ryžius su įvairių rūšių daržovėmis.

14 – oji diena. Visą dieną ruošiamasi Žibintų šventei, kuri prasideda 15 – os dienos naktį. Ši diena labai rami, stengiamasi nedaryti staigių judesių, kad atsinaujinusi Či energija naujaisiais metais galėtų ramiai pasiskirstyti po visus namus.

15 – oji diena. Tai pati dėkingiausia pilnaties naktis. Šią naktį netekėjusios merginos gali prašyti Mėnulio atsiųsti tikrą meilę. Jos ima prinokusį apelsiną ir meta jį į upę, kad suviliotų vyrą. Šią dieną niekas nedirba, visi linksminasi, kad gautų maksimalų kiekį Jan energijos ir išsaugotų ją visus metus. Šią dieną tradicinis valgis „Tan Juan“ ryžių gumuliukai su saldžiu ar aštriu įdaru.

Žibintų šventė prasideda nuo žibintuvėlių ir paradinių šokių parado. Vaikai demonstruoja savo žibintuvėlius nakties parade. Taip kinai sveikina pirmąją Naujųjų Metų pilnatį. Po Žibintų šventės Naujųjų Metų šventimas baigiasi ir gyvenimas grįžta į įprastas vėžes.

Tradicijos, tabu, puošimasis Naujiems Metams

Prieš Naujuosius Metus kinai dažo langus ir duris nauju raudonų dažų sluoksniu, puošia savo namus gyvų gėlių vazomis, apelsinų ir mandarinų pintinėlėmis, specialiais džiovintų vaisių rinkiniais, ant sienų kabina raudonus ritinėlius su auksiniais linkėjimais, simbolizuojančius „5 rūšių laimę“: sėkmę, pagarbą, ilgaamžiškumą, turtus ir džiaugsmą bei įvairių formų raudonus žibintuvėlius. Keturbriauniai ir šešiabriauniai dekoratyviniai žibintai, aptempti gėlėta medžiaga, dujiniai žibintai bei žibintai, vaizduojantys drakonus, kurie laikomi rankose šokant drakonų šokį.

Pagal kinų tradicijas kiekvieną namą būtina puošti žydinčiomis gėlėmis, kurios simbolizuoja gimimą iš naujo ir augimą bei turtus ir karjeros sėkmę. Laimingas tas namas, kuriame per Naujuosius Metus pražys gėlės - tai būsimos sėkmės simbolis.

Į namus parnešami gyvų gėlių pumpurai, bambuko ūgliai, eglės šakos. Kompozicija simbolizuoja draugus, gėlių pumpurai reiškia patikimumą, ištvermę. Bambuko ūgliai simbolizuoja suderinamumą, naudą ir lankstumą, visada žalios eglės šakos simbolizuoja ilgaamžiškumą ir tvirtybę. Labiausiai paplitusios gėlės - azalijos, bijūnai, vandens lelijos ar narcizai.

Kinai mano, kad be gėlių nebus jokio vaisiaus. Tai - atgimimo simboliai, todėl ir yra tokia svarbi naujametinio papuošimo dalis.

Mandarinai ir apelsinai – nesibaigiančios laimės simboliai, todėl jų priperkama tiek, kad užtektų visoms 15 – kai švenčių dienų. Jie tampa dovanomis, kai šeima eina į svečius. Pintinės viduje dedamas tradicinis kiniškas vokas su nedaloma kupiūra.

Padėklas su įvairiais cukatais – tradicinis naujametinis maistas. Toks saldumynų įvairumas padeda saldžiai pradėti Naujuosius Metus. Kai suaugusieji suvalgo keletą cukatų, dėžutės viduje dedamas tradicinis kiniškas vokas su laiminga nedaloma kupiūra. Kiekviena cukatų rūšis šioje dėžutėje yra geros sėkmės simbolis.

Melionų cukatai – augimas ir gera sveikata; raudono meliono sėklos (raudona spalva simbolizuoja džiaugsmą, laimę, teisybę ir nuoširdumą), riešutai – stiprius šeimos ryšius, turtus (auksą), kokoso riešutai – sutelktumą, žemės riešutai – ilgą gyvenimą, lotoso sėklos – daug vaikų.

Prieš Naujuosius Metus kiekvienus namus reikia išvalyti, Naujųjų Metų dieną reikia išnešti iš namų visus šiukšlių kibirus ir grindų skudurus, negalima siurbti dulkių ir plauti, nes manoma, kad galima nuplauti sėkmę. Po Naujųjų Metų galima valyti, bet galioja tam tikros taisyklės: šiukšlės, šluojamos nuo įėjimo į patalpos centrą, sušluojamos į kampus ir neišnešama iki penktos dienos, be to, reikia prižiūrėti, kad šiukšlės iš kampų neišsisklaidytų.

Iki Naujųjų Metų reikia grąžinti visas skolas, šią dieną negalima nieko skolinti, nes visus metus turėsi skolinti. Šią dieną kinai nesibara, nekalba apie mirtį, dvasias ir įvykius, nutikusius praėjusiais metais. Šią dieną verkti – blogas tonas, nes manoma, kad verksi visus metus. Šią dieną į vaikus žiūrima atlaidžiai, net jei jų elgesys ir ne visai tinkamas.

Per Naujuosius Metus negalima plauti galvos, kad neišplautum sėkmės naujaisiais metais. Drabužiai turėtų būti nauji – raudonos spalvos, nes raudona spalva - tai šviesaus, laimingo, saulėto gyvenimo simbolis. Kinai mano, kad išvaizda ir nusiteikimas per Naujuosius Metus lemia kitų metų gyvenimą.

Švęsti Naujųjų Metų be fejerverkų ir saliutų neįmanoma. Turbūt todėl prieš 1000 metų kinai išrado paraką. Per paradą Drakonui po kojomis metamos pliauškynės, kad amžinai miegantis Drakonas ceremonijos metu atsibustų, nes manoma, kad kuo ilgiau jis bus žvalus, tuo daugiau laimės atneš į Žemę.

Kinai daug dėmesio skiria pirmam rytą sutiktam žmogui ir pirmam išgirstam žodžiui. Didelė sėkmė rytą išgirsti paukščius giedant.

Nepadoru Naujuosius Metus sutikti miegamajame, gulėti lovoje, todėl visi, net ligoniai, sėdi šventiškai apsirengę prie bendro šventinio stalo.

Per Naujuosius Metus nenaudojami peiliai ir žirklės, kad nenupjautų ateinančios sėkmės. Šių tradicijų laikosi daugelis kinų.