Naujųjų metų šventimo tradicijos Kinijoje
Naujųjų Metų šventimo istorija siekia apie 25 amžius. Mokslininkų
nuomone, šis paprotys pirmą kartą atsirado Mesopotamijoje, kur IV
tūkstantmečio iki mūsų eros pabaigoje gimė civilizacija. Senosios tautos
Naujuosius Metus šventė kovo mėnesį. Šį mėnesį prasideda lauko darbai,
ir Senovės romėnai kovo mėnesį laikė pirmuoju metų mėnesiu. Tik 46
metais iki mūsų eros Romos imperatorius Julijus Cezaris perkėlė metų
pradžią į sausio 1 d. Iki šių dienų visos Europos tautos pagal tradiciją
sutinka Naujuosius Metus sausio 1 d.
Kiniška Naujųjų Metų šventimo istorija apima daugelį amžių. Laikantis
vietinių šimtamečių tradicijų, kinai du kartus švenčia Naujuosius Metus.
Pirmą kartą – sausio 1 d., kaip ir daugelyje krikščioniškų šalių, o po
to dar kartą Naujuosius Metus švenčia pirmojo mėnesio pirmąją dieną
pagal Mėnulio kalendorių.
Naujųjų Metų šventimas (arba Pavasario šventė „Čun Dze“) prasideda nuo
pirmosios Mėnulio jaunaties dienos, kuri gali būti bet kurią dieną nuo
sausio 20 d. iki vasario 20 d. pagal Grigaliaus kalendorių, ir tęsiasi
15 dienų – iki Mėnulio pilnaties. „Čun Dze“ istorija - sena, ji
susijusi su aukojimo dievams apeigomis ir protėvių paminėjimų, kurios
prasidėjo „Šau“ epochoje (apie 16 – 15 a. prieš m.e.) ir vadinamos
žibintų švente (15-ta diena prasidėjus metams). Tą vakarą pagal
tradiciją visur uždegamos ugnys.
Kinų Naujieji Metai - tai pati ilgiausia ir svarbiausia kinų kalendorinė
šventė. Naujoji kinų 4706 (2008 metai - Geltonosios Žiurkės) prasideda
2008 metų vasario 7 dieną.
Tradicinė pavasario šventė, kaip ir Kalėdos krikščionims, kinams yra
pati svarbiausia, didelė, iškilminga šventė. Pačios svarbiausios šventės
dienos yra Naujųjų Metų išvakarės ir pirmosios trys dienos.
Išvakarės ir pirmoji Naujųjų Metų diena Kinijoje yra šeimos šventė.
Naujųjų Metų vakarienė - tai šeimos, jos vienybės šventė. Iki Naujųjų
Metų visi šeimos nariai, dirbantys kituose miestuose, skuba grįžti namo,
kad šventę sutiktų šeimoje. Prieš šventes perkama daug produktų ir
pradedama gaminti daugybė šventinio stalo patiekalų.
Pagerbimo, aukojimo ceremonija - pats svarbiausias ritualas,
suvienijantis gyvuosius ir mirusiuosius šeimos narius. Šeima su didele
pagarba prisimena protėvius, išėjusius į kitą pasaulį, nes mirusiųjų
sielos yra visos šeimos sėkmės ir garbės pagrindas. Ant stalo dengiama
ir mirusiems protėviams, o prie stalo susirenka visa gausi šeima.
Naujieji Metai švenčiami 15 dienų.
1 – oji Naujųjų Metų Mėnulio diena – tai Dangaus ir Žemės dievų
sveikinimas. Naujųjų Metų naktį visi šeimos nariai stengiasi kuo ilgiau
nemiegoti. Senais laikais pasakojo legenda, kad Dangaus dievas skirsto
kiekvienai šeimai auksą, todėl žmonės po šventinės vakarienės nemiega,
linksminasi, žaidžia stalo žaidimus, ir visada pasiruošę išsaugoti
turtus, laiku uždarydami duris. Kita legenda skelbia, kad kuo ilgiau
šeimos jaunimas bus budrus, tuo ilgiau gyvens jų tėvai.
Naujųjų Metų šventę visada lydi fejerverkai ir saliutai. Yra daug
pasakojimų, iš kurių vienas skelbia, kad triukšmas prikelia Drakoną ir
jis pakyla į dangų, pritraukdamas lietų, būtiną naujajam derliui. Kita
legenda byloja, kad triukšmas išvaiko blogąsias dvasias ir nesėkmes ir
neleidžia joms pereiti į naujus metus.
Šią dieną kinai linkę atsisakyti mėsos, nes tiki, kad tai sutvirtins jų
ilgą ir laimingą gyvenimą. Tradicinis ir svarbiausias patiekalas yra
koldūnai „Džaozi“, tai gerovės simbolis, nes savo forma jie primena
senoviškus kinų aukso ir sidabro liejinius. Kiekvienas, net ir vaikai,
truputį išgeria „Džiu“ (stiprus antpilas), kuris simbolizuoja ilgą
gyvenimą, nes kiniškai „Džiu“ reiškia ilgą gyvenimą.
Kitą dieną pirmasis patiekalas, kurį kinai deda į burną, visada būna saldus, kad saldi sėkmė lydėtų visus metus.
2 – oji diena. Kinai meldžiasi už mirusius protėvius ir aukoja aukas
įvairiems dievams. Didelį dėmesį skiria šunims, šeria juos, nes manoma,
kad 2 – oji diena yra visų šunų gimimo diena.
3 – oji diena. Šią dieną žentas rodo pagarbą savo žmonos tėvams,
atnešdamas į jų namus mandarinų ir apelsinų. Už tai jie gauna tradicinę
naujametinę dovaną – raudoną voką su smulkiais pinigėliais laimei.
4 – oji diena. Šią dieną kinai, griežtai laikydamiesi tradicijos, aukoja
Namų židinio Dievybės auką, kad Dangaus Dievą informuotų apie gerus
darbus, o neišplepėtų ko nors nereikalingo. Ant altoriaus jam dedama
daug saldaus ir lipnaus maisto, kad suklijuotų Namų židinio Dievybės
burną.
5 - oji diena. Ji vadinama „Po Vu“. Visi būna namie, nepriima svečių ir
patys niekur neina, nes tai gali atnešti nesėkmių ir nelaimių abiems
pusėms.
6 – oji diena. Kinai lanko savo gimines, draugus bei šventyklas, kur
meldžiasi už sėkmę ir stiprią sveikatą. Į svečius vaikštoma iki 12 – tos
dienos.
7 – oji diena. Ūkininkai pateikia savo produkciją. Šią dieną jie geria
specialiai iš 7 daržovių paruoštą gėrimą. Ši diena laikoma visų žmonių
gimimo diena. Šią dieną tradiciškai valgomi lakštiniai (makaronai) ir
žalia žuvis - ilgo gyvenimo ir sėkmės simboliai.
8 – oji diena. Šeimos vakarienė Dangaus Dievo garbei.
9 – oji. Aukojama Nefritiniam imperatoriui. Šią dieną atidaromos
parduotuvės, biurai, nes manoma, kad tai pati palankiausia diena pradėti
verslą naujais metais.
10, 11 ir 12 – oji dienos. Tai dienos, kai šeimos nariai ir draugai kviečia vieni kitus vakarienės.
13 – oji diena. Valomas per tiek dienų gausaus maisto prisotintas
organizmas. Kinai valgo virtus ryžius su įvairių rūšių daržovėmis.
14 – oji diena. Visą dieną ruošiamasi Žibintų šventei, kuri prasideda 15
– os dienos naktį. Ši diena labai rami, stengiamasi nedaryti staigių
judesių, kad atsinaujinusi Či energija naujaisiais metais galėtų ramiai
pasiskirstyti po visus namus.
15 – oji diena. Tai pati dėkingiausia pilnaties naktis. Šią naktį
netekėjusios merginos gali prašyti Mėnulio atsiųsti tikrą meilę. Jos ima
prinokusį apelsiną ir meta jį į upę, kad suviliotų vyrą. Šią dieną
niekas nedirba, visi linksminasi, kad gautų maksimalų kiekį Jan
energijos ir išsaugotų ją visus metus. Šią dieną tradicinis valgis „Tan
Juan“ ryžių gumuliukai su saldžiu ar aštriu įdaru.
Žibintų šventė prasideda nuo žibintuvėlių ir paradinių šokių parado.
Vaikai demonstruoja savo žibintuvėlius nakties parade. Taip kinai
sveikina pirmąją Naujųjų Metų pilnatį. Po Žibintų šventės Naujųjų Metų
šventimas baigiasi ir gyvenimas grįžta į įprastas vėžes.
Tradicijos, tabu, puošimasis Naujiems Metams
Prieš Naujuosius Metus kinai dažo langus ir duris nauju raudonų dažų
sluoksniu, puošia savo namus gyvų gėlių vazomis, apelsinų ir mandarinų
pintinėlėmis, specialiais džiovintų vaisių rinkiniais, ant sienų kabina
raudonus ritinėlius su auksiniais linkėjimais, simbolizuojančius „5
rūšių laimę“: sėkmę, pagarbą, ilgaamžiškumą, turtus ir džiaugsmą bei
įvairių formų raudonus žibintuvėlius. Keturbriauniai ir šešiabriauniai
dekoratyviniai žibintai, aptempti gėlėta medžiaga, dujiniai žibintai bei
žibintai, vaizduojantys drakonus, kurie laikomi rankose šokant drakonų
šokį.
Pagal kinų tradicijas kiekvieną namą būtina puošti žydinčiomis gėlėmis,
kurios simbolizuoja gimimą iš naujo ir augimą bei turtus ir karjeros
sėkmę. Laimingas tas namas, kuriame per Naujuosius Metus pražys gėlės -
tai būsimos sėkmės simbolis.
Į namus parnešami gyvų gėlių pumpurai, bambuko ūgliai, eglės šakos.
Kompozicija simbolizuoja draugus, gėlių pumpurai reiškia patikimumą,
ištvermę. Bambuko ūgliai simbolizuoja suderinamumą, naudą ir lankstumą,
visada žalios eglės šakos simbolizuoja ilgaamžiškumą ir tvirtybę.
Labiausiai paplitusios gėlės - azalijos, bijūnai, vandens lelijos ar
narcizai.
Kinai mano, kad be gėlių nebus jokio vaisiaus. Tai - atgimimo simboliai,
todėl ir yra tokia svarbi naujametinio papuošimo dalis.
Mandarinai ir apelsinai – nesibaigiančios laimės simboliai, todėl jų
priperkama tiek, kad užtektų visoms 15 – kai švenčių dienų. Jie tampa
dovanomis, kai šeima eina į svečius. Pintinės viduje dedamas tradicinis
kiniškas vokas su nedaloma kupiūra.
Padėklas su įvairiais cukatais – tradicinis naujametinis maistas. Toks
saldumynų įvairumas padeda saldžiai pradėti Naujuosius Metus. Kai
suaugusieji suvalgo keletą cukatų, dėžutės viduje dedamas tradicinis
kiniškas vokas su laiminga nedaloma kupiūra. Kiekviena cukatų rūšis
šioje dėžutėje yra geros sėkmės simbolis.
Melionų cukatai – augimas ir gera sveikata; raudono meliono sėklos
(raudona spalva simbolizuoja džiaugsmą, laimę, teisybę ir nuoširdumą),
riešutai – stiprius šeimos ryšius, turtus (auksą), kokoso riešutai –
sutelktumą, žemės riešutai – ilgą gyvenimą, lotoso sėklos – daug vaikų.
Prieš Naujuosius Metus kiekvienus namus reikia išvalyti, Naujųjų Metų
dieną reikia išnešti iš namų visus šiukšlių kibirus ir grindų skudurus,
negalima siurbti dulkių ir plauti, nes manoma, kad galima nuplauti
sėkmę. Po Naujųjų Metų galima valyti, bet galioja tam tikros taisyklės:
šiukšlės, šluojamos nuo įėjimo į patalpos centrą, sušluojamos į kampus
ir neišnešama iki penktos dienos, be to, reikia prižiūrėti, kad šiukšlės
iš kampų neišsisklaidytų.
Iki Naujųjų Metų reikia grąžinti visas skolas, šią dieną negalima nieko
skolinti, nes visus metus turėsi skolinti. Šią dieną kinai nesibara,
nekalba apie mirtį, dvasias ir įvykius, nutikusius praėjusiais metais.
Šią dieną verkti – blogas tonas, nes manoma, kad verksi visus metus. Šią
dieną į vaikus žiūrima atlaidžiai, net jei jų elgesys ir ne visai
tinkamas.
Per Naujuosius Metus negalima plauti galvos, kad neišplautum sėkmės
naujaisiais metais. Drabužiai turėtų būti nauji – raudonos spalvos, nes
raudona spalva - tai šviesaus, laimingo, saulėto gyvenimo simbolis.
Kinai mano, kad išvaizda ir nusiteikimas per Naujuosius Metus lemia kitų
metų gyvenimą.
Švęsti Naujųjų Metų be fejerverkų ir saliutų neįmanoma. Turbūt todėl
prieš 1000 metų kinai išrado paraką. Per paradą Drakonui po kojomis
metamos pliauškynės, kad amžinai miegantis Drakonas ceremonijos metu
atsibustų, nes manoma, kad kuo ilgiau jis bus žvalus, tuo daugiau laimės
atneš į Žemę.
Kinai daug dėmesio skiria pirmam rytą sutiktam žmogui ir pirmam
išgirstam žodžiui. Didelė sėkmė rytą išgirsti paukščius giedant.
Nepadoru Naujuosius Metus sutikti miegamajame, gulėti lovoje, todėl
visi, net ligoniai, sėdi šventiškai apsirengę prie bendro šventinio
stalo.
Per Naujuosius Metus nenaudojami peiliai ir žirklės, kad nenupjautų ateinančios sėkmės. Šių tradicijų laikosi daugelis kinų.
|